Almanachas "Poezijos spalvos"

Keletas eilėraščių iš almanacho "Poezijos spalvos". - 2015, Vilnius, p.508

ĮKVĖPIMAS

Aš noriu ją pagaut −

Tą margasparnę paukštę.

Aš noriu uždaryt ją

Auksiniame narve.

Išleisiu ją kas kartą,

Kai mintys mano jauksis.

Jinai tada padės

Man nuraminti jas.

Mačiau tave jau kartą,

Liečiau tą švelnų sparną.

Žadėjau pašnibždėti:

„Kaip laukiau aš tada.“

Deja, pakilęs gūsis

Sudrebino padangę.

Nespėjau net sušukti:

„ Kada gi laukt tavęs?“

/2005  02 15/

<//>

DVIESE

Gęsta žvakė

Kūčių naktį,

Tyla kambary,

Mudu sėdim

Susiglaudę

Minčių sūkury.

Lekia, mainos,

Lyg patrakę,

Tik suvokt suspėk.

Begalinės minčių gijos -

Nėr kada ilsėt.

            /2005/

<//>

PASAULIS

Krištolinis vynas spindi mano taurėj,

Mintys krištolinės sukasi čia pat.

Ar norėtum tokio krištolo pasaulio?

Manau, atsakytum: „Ką tu, niekuomet.”

Jis juk būtų baltas, kūdikio tyrumo,

Įvairiai tviskėtų saulės vaiskume.

Tik, deja, apgautų tuos, kurie tikėtų,

Brangume kristalo slypi jo esmė.

Tamsumose skendi mūsų juk pasaulis.

Retkarčiais sublyksi jo kokia briauna.

O kad jis galėtų krištolu patapti...

Reikia pasistengti. Galime, tiesa?
  /2005 01 07/

<//>

MYLIU TAVE

Myliu Tave

Už šilumą, švelnumą,

Už meilės jausmą,

Įdegtą many.

Už tą nepaprastą dosnumą,

Kurį kaskart man dalini.

Myliu už

Auką, rūpestį, paguodą,

Kai rieda skruostu

Ašara sprangi.

Už Tavo tvirtą žodžio mostą,

Kai siela miršta nevilty.

Dėkinga Tau

Už mokymą tikėti,

Pasitikėjimą manim tikrai.

Už mokymą

Save atrasti ir pakilti

Tenai, kur pats esi seniai.

/2005 01 05/

MEILĖ GRĮŽTA

Jausmai, jausmai... Jie blaško mūsų dvasią,

Užgulę spaudžia, veda neviltin.

Tik tas paklydęs saulės spindulėlis –

Ir vėl užgimsta meilė paslaptim.

Tikėk, tikėk, dar daug neišsakyta,

To jausmo neišlieta – dar pakaks.

Ir vėl nušvis – lemtis juk gailestinga,

Ji taip dažnai nustebina staiga.

Žinau, jausmai sumišę, pasiklydę.

Nuklysta paupėm rudens nykia tamsa.

Tik tu tikėk – tik meilė nepaklysta,

Ji burtais grįžta šypsena giedria.