"Džiugesys narve"

Vidinė įtampa.

Tu tarsi viduje turi džiugesį, bet laikai uždarytą jį narve ir neleidi jam pasirodyti, ką jau kalbėti apie paleidimą. Tu susivaržiusi, įsitempusi ir tavo raumenys tai jaučia, jie taip pat susirūpinę tarsi kažkuo, įsitempę ir tai atsiliepia visam kūnui. Jei atleistum, išleistum džiugesį, atsipalaidavimą iš narvo, atsipalaiduotų visas kūnas, jis pajustų laisvę – kūno laisvę ir minčių laisvę, ir judesio laisvę, ir mąstymo laisvę. Visa ši puokštė pasiruošusi pasirodyti tavo dėka, tad kodėl tu ją laikai įspraustą į kampą be langų, be šviesos? Išleisk ją ir kūnas atsigaus, mintys laisvai išplauks į visatą ir pasklis žmonėms - juk visi nori girdėti kaip tu paleidi savo džiugesį į laisvę, nes kiti taip pat įsitempę ir nesupranta kodėl. Jie nesupranta kaip padaryti, kad nebūtų kūne ir mintyse įtampos, kad kvėpavimas būtų atpalaiduotas, savaiminis, be jokių nurodymų ar tvarkos. Kvėpavimas pasidarytų tuoj pat linksmas, džiugus. Kvėptum ir džiaugtumeisi, kad esi čia, kad matai aplinką, kad gali gyventi šioje žemėje, ir kiek daug džiaugsmo aplinkui pamatytum tik tada. Taigi, išleisk džiugesį iš narvo į laisvę. Tavo dvasia, kūnas to laukia, nevaržyk savo prigimties, savo asmenybės, savasties.

 2015 09 07