Būtinai turėjau nusipirkti ką nors desertui prie popietinės kavos -
neskanu tiesiog ją gerti ir neturėti kuo užkąsti. Taigi buvau nutarusi
užsukti į savo mėgiamą kavinukę, ten pardavėja labai maloni ir greitai
sukasi, tad eilių nesusidaro, o jei ir būna netyčia, tai kaipmat
išgaruoja. Kaip dažniausiai būna karštuoju vasaros metu, nors dar tik
pirma vasaros diena, eilutėje laukė kelios merginos. Pasižvalgiusi po
vitrinas, svarsčiau ką čia prigriebus - juostelę, susuktą
pyragėlį ar ... Kaip visada tik įžengus į kavinukę abejojau, ko noriu
ir ką pirksiu, nors jau turėjau sau griežtą taisyklę: prieš įeinant jau
žinoti ką perku ir nesiblaškyti. Tą kart galvoju: "ai, stoju į eilutę ir
jau stovėdama sumąstysiu." Aha, nutariu - imu juosteles kelias ir..
.pastebiu, šalia, visai pačioje vitrinos pirmiausioje eilėje "Romo
bobelės" kelios ir iš kart jos man priminė mūsų istoriją. O dar taip
skaniai atrodo, ir glaistas viliojantis, ir matyti, kad ne sausa,
tikriausiai tikro romo įdėta. Aha, galvoju, gal reikėtų ir ją kokią
vieną prigriebti JAM?...Svarstau ir... eilutė labai greit priartėja ir
girdžiu:
- Laba diena. - Pardavėjos klausiamas žvilgsnis... ?
- Kelias juosteles ir "bobelę" - taip ramiai, lėtai, liūdnokai tariu.
Ji šypteli, suklusta akimirkai. Pakartoju ramiai:
- Bobelę. Ji šypteli, sako:
-Jūs taip ją pavadinote, gražiai. Vyrai pirkdami tiesiog taip ir sako "boba".
Hmm, dabar jau aš pasimetu, suklustu ir ilgai negalvodama lėtai šyptelėdama tariu:
- Čia tokia istorija su ja susijusi, tuomet ją taip vadinome, tai aš ir vadinu.
Pardavėja plačiau šypteli, linkteli galva ir deda į popierinį maišelį. Aš atsiskaičiau ir taip pat lėtai padėkoju. Išeidama išsinešiau tokį malonų keistą jausmą, jausmą, kad toks rodos visai paprastas pasakymas-pavadinimas sukėlė manyje prisiminimus, kurie vienu sakiniu buvo išsakyti visai nepažįstamam žmogui - pardavėjai. Jai nuskambėjo netikėtai gražiai, o mane irgi nustebino jos reakcija, o dar ir tai, kad savo prisiminimais kažkam nuskaidrinau nuotaiką, sukėliau minčių. Atėjo mintis - o ką jei ir kitiems būtų įdomu išgirsti istoriją susijusią su "bobele"? Juk tai tikrai verta dėmesio įdomi romantiška meilės istorija. Dar pagalvojau, kad galėjau taip ir pasakyti, kad tai buvo meilės istorija, bet tuomet būtų kilę daugiau minčių pardavėjai, o minučių buvo skirta tik kelios .. na bet kokiu atveju jau buvo per vėlu ką nors pakeisti ir nuėjau viduje taip maloniai jausdamasi su savo prisiminimais iš tų dienų.
- Laba diena. - Pardavėjos klausiamas žvilgsnis... ?
- Kelias juosteles ir "bobelę" - taip ramiai, lėtai, liūdnokai tariu.
Ji šypteli, suklusta akimirkai. Pakartoju ramiai:
- Bobelę. Ji šypteli, sako:
-Jūs taip ją pavadinote, gražiai. Vyrai pirkdami tiesiog taip ir sako "boba".
Hmm, dabar jau aš pasimetu, suklustu ir ilgai negalvodama lėtai šyptelėdama tariu:
- Čia tokia istorija su ja susijusi, tuomet ją taip vadinome, tai aš ir vadinu.
Pardavėja plačiau šypteli, linkteli galva ir deda į popierinį maišelį. Aš atsiskaičiau ir taip pat lėtai padėkoju. Išeidama išsinešiau tokį malonų keistą jausmą, jausmą, kad toks rodos visai paprastas pasakymas-pavadinimas sukėlė manyje prisiminimus, kurie vienu sakiniu buvo išsakyti visai nepažįstamam žmogui - pardavėjai. Jai nuskambėjo netikėtai gražiai, o mane irgi nustebino jos reakcija, o dar ir tai, kad savo prisiminimais kažkam nuskaidrinau nuotaiką, sukėliau minčių. Atėjo mintis - o ką jei ir kitiems būtų įdomu išgirsti istoriją susijusią su "bobele"? Juk tai tikrai verta dėmesio įdomi romantiška meilės istorija. Dar pagalvojau, kad galėjau taip ir pasakyti, kad tai buvo meilės istorija, bet tuomet būtų kilę daugiau minčių pardavėjai, o minučių buvo skirta tik kelios .. na bet kokiu atveju jau buvo per vėlu ką nors pakeisti ir nuėjau viduje taip maloniai jausdamasi su savo prisiminimais iš tų dienų.
Rūta A.
2016 06 01
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą